Įžanga
Tegul jus lydi Dievo ramybė, palaima ir gailestingumas. Nagi, vaikinai, šiandien gaminsime koftą, keptą ant grotelių, ir savo laiku ji nelabai skani, tačiau šiandien parodysiu, kokia ji graži ir ypatinga. Negaliu apsakyti, kokia ji nuostabi, mano seserys, pažiūrėkite, koks švelnus jos paviršius ir svarbiausia – tobulas koftos pirštas. Matote, koks dydis, ar ne? Jeigu pažiūrėsite į žalią masę, suprasite, kad koftos pirštas yra kaškha, ir tai yra pagrindinis sėkmės raktas.
Mėsos ir daržovių paruošimas
Norėdamas pagaminti šį receptą, turiu kilogramą maltos mėsos, kuri jau yra pagardinta padažu ir pipirais, taip pat šiek tiek žalios ir raudonos paprikos su svogūnais. Šias daržoves sudedu į dubenį ir pridedu alternatyviai vieną česnako skiltelę, o dar šaukštą koftos prieskonių, kuriuos gaunu maišeliuose iš žolininko ar specialių kepalo prieskonių įmonės. Be to, turiu apie 200 gramų ėrienos, susmulkintos peiliu, kuri praturtins skonį. Į šį mišinį dedu ir petražolių lapelius, vengdamas stiebų, kad suteikčiau šviežumo.
Mišinio ruošimas
Šis česnako, paprikų, svogūnų ir petražolių mišinys yra labai kvapnus ir suteikia masės vientisumą. Daržoves nusausinu, išspaudžiu jų vandenį, o tada sudedu į malūnėlį kartu su vietinės duonos kepalo gabalu, mirkytame rožių vandenyje – štai kur slypi visa paslaptis. Vietoje bulguro naudoju duonos trupinius, nes jie suteikia tvirtumo ir neleis koftai suirti. Į mišinį įdedu druskos, juodųjų pipirų, dar vieną pilną šaukštą koftos prieskonių ir viską gerai sumaišau.
Tešlos formavimas
Kai malta mėsa su visais priedais yra paruošta, įdedu dar šiek tiek rūkytos paprikos ir nedidelį šaukštelį kepimo miltelių, kad masė taptų elastingesnė. Minkau rankomis tol, kol ji tampa vientisa, tada įdedu į šaldytuvą pailsėti. Po poilsio masė būna minkšta, tačiau išlieka stipri ir tvirta. Norėdamas gauti tobulus rezultatus, padalinu ją į didelį kamuolį, kuris sveria apie 150 gramų, ir formuoju tris koftos pirštus, kiekvieną po 50 gramų. Naudoju iešmelius, kad būtų lengviau kepti, o jei jų neturėčiau, kepčiau tiesiog ant grotelių.
Kepimas
Koftos pirštus užmaunu ant iešmelių, pirštus sudrėkinu šaltu vandeniu, kad masė nepriliptų, o tada dedu į stačiakampį padėklą, išklotą folija, ir kepu labai karštoje orkaitėje. Kepimo metu iš mėsos išbėga riebalai, kurie suteikia ypatingą kvapą, o kai padėklą pastatau virš anglių, gaunamas tikras grilio skonis. Taip pasiekiamas rezultatas, tarsi ji būtų kepta ant grotelių lauke, nors tai vyksta namuose.
Rezultatas
Koftos pirštai iškepė tolygiai, išorėje auksiniai, viduje švelnūs ir sultingi. Nė vienas iešmelis nesuskilo, neįtrūko, viskas liko vientisa ir tobula. Skonis – nepaprastai malonus, tekstūra švelni, o kvapas nuostabus. Prie šios koftos patiekiau minkštus, gražius geltonus ryžius, ką tik nukeltus nuo ugnies. Tai buvo paprasta, bet kupina paslapčių, kurios šiandien atskleistos jums.